Elito įvaizdžio formavimo ypatumai Lietuvos žiniasklaidoje › publication › fulltext › Elito-ivaiz... › publication › fulltext › Elito-ivaiz...bas ar duodant interviu – „Prezidentas ir juokina, ir glumina“ („Lietuvos rytas“, 2003 12 13), „R. Pa- ... juodie
Sociologija. Mintis ir veiksmas 2005/2, ISSN 1392-3358
Irina Kuèinskë
Elito ávaizdþio formavimo ypatumai Lietuvos þiniasklaidoje Santrauka. Straipsnio paskirtis – iðtirti, kaip Lietuvos þiniasklaidoje formuojamas elito ávaizdis bei iðsiaiðkinti, kaip ir kodël – socialinës prieðprieðos visuomenëje laikotarpiu – þiniasklaidoje pradedamos akcentuoti visuomenës socialinës stratifikacijos temos. Naudojantis turinio analizës metodu, prieita iðvados, kad Lietuvos þiniasklaida, turëdama didelá visuomenës pasitikëjimà bei naudodamasi savo átaka, aktyviai formuoja Lietuvos elito ávaizdá, kartu iðnaudodama já auditorijos dëmesiui patraukti. Remiantis tyrimo duomenimis yra konstatuojama, kad, esant socialinei prieðprieðai, þiniasklaidoje visuomenë pradedama skirstyti á sluoksnius, ðitaip kuriant átampà ir aðtrinant situacijà. Tokiame kontekste daþnëja elito sàvokos vartojimas bei labiau akcentuojamas elito, kaip socialinio sluoksnio ir jo atliekamo vaidmens visuomenëje, ávaizdis. Nagrinëjant elito ávaizdþio formavimà skirtinguose þiniasklaidos tipuose nustatyta, kad visuomenëje, didëjant socialiniam atotrûkiui, bulvarinës pakraipos þiniasklaida formuoja neigiamà galios elito ávaizdá. Tuo tarpu rimtajai þiniasklaidai atstovauti siekianèiuose leidiniuose elito, kaip sluoksnio, ávaizdis, veikiau neutralus. Teigiamas ávaizdis siejamas su galios svertø neturinèiu profesiniu-kûrybiniu elitu, kuris yra ne tiek átakingas ir politizuotas. Taigi þiniasklaidos turima átaka ágalina jà kurti vienokius ar kitokius ávaizdþius, kurie, esant nekritiðkai auditorijai, gali bûti traktuojami kaip realûs.
Ávadas Ðiandieniniame pasaulyje labai padidëjo masiniø komunikacijø priemoniø galia formuoti þmoniø santykius bei átakoti politiná ir socialiná gyvenimà. Þiniasklaida pabrëþia savo misijà – tiksliai informuoti apie ávykius, aiðkinti aktualias visuomenei problemas ir neðaliðkai pateikti skirtingus poþiûrius. Taèiau, padidëjus átakai, þiniasklaida gali tapti ne tik vieta, kurioje susiformuoja ir ásitvirtina kultûrinës ir socialinës visuomenës vertybës, bet, stingant efektyvaus kontrolës mechanizmo, ir vienvalde vieðosios nuomonës formuotoja, iðreiðkianti ne pirminiø ðaltiniø, bet leidinio ar televizijos kanalo nuomonæ. Tai, kad ði átaka gali bûti didelë, liudija aukðtas visuomenës pasitikëjimas Lietuvos þiniasklaida: „Baltijos tyrimø“ duomenimis 1996–2003 metø laikotarpyje jis svyravo nuo 66 iki 83 procentø (Baltijos tyrimai 2005). Tai gana aukðtas rodiklis, nes, pavyzdþiui, Jungtinëse Valstijose, turinèiose senas þi-
niasklaidos tradicijas, pasitikëjimas þiniasklaida 1998–2005 m. sudarë apie 50 procentø (Newport 1998; Kincaid 2005). Ðis procentas Lietuvoje ðiek tiek sumaþëjo nuo 2003 metø pabaigos, kai, prasidëjus Rolando Pakso prezidentinei krizei, þiniasklaida aktyviai ir ðaliðkai komentavo vykstanèius ávykius. Tuomet buvo paþeistas vienas visuomenës lûkesèiø – turëti objektyviai informuojanèias visuomenës informavimo priemones. 2005 pavasará þiniasklaida pasitikëjo nuo 45 (Vilmorus 2005) iki 58 (Baltijos tyrimai 2005) procentø Lietuvos gyventojø. Nors ðis procentas priartëjo prie Jungtiniø Valstijø, taèiau negali bûti lyginamas neatsiþvelgus á kontekstà. JAV didþiausià pasitikëjimo reitingà „uþdirba“ CNN televizija, besispecializuojanti „karðtø“ uþsienio naujienø srityje, tuo tarpu Lietuvos þiniasklaida, neturëdama finansiniø galimybiø dirbti uþsienyje, pagrindiná dëmesá sutelkia á ðalies aktualijas. Masinës informacijos priemonës formuoja te-
55
Politikos sociologija
Sociologija. Mintis ir veiksmas 2005/2, ISSN 1392-3358
padaþnëja visuomenëje kylant socialinei prieðprieðai, o þiniasklaida, vaizduodama elito gyvenimo bûdà, aktyviai prisideda prie elito ávaizdþio formavimo proceso.
mø tvarkaraðtá, vienoms temoms skirdamos didesná dëmesá, kitas palikdamos nuoðalyje, bet visais laikais vienas ið þiniasklaidos objektø yra visuomenës virðûnëje esantys þmonës. Tai susijæ su tuo, kad þiniasklaidoje yra tam tikros naujienø atrankos taisyklës, pagal kurias atrenkama medþiaga. Pagal ðias taisykles þymûs þmonës – aukðto rango politikai, turtingi verslininkai, ðou verslo atstovai priskiriami prie þiniasklaidà ypaè dominanèiø objektø. Tokie patys naujienø atrankos kriterijai taikomi ir Lietuvos þiniasklaidoje, todël elitas ir jo gyvenimas yra visuomenës informavimo priemoniø temø tvarkaraðèio virðuje. Pakliuvus á þiniasklaidos akiratá, neiðvengiamai pradedamas formuoti vienoks ar kitoks joje vaizduojamo objekto paveikslas. Priklausomai nuo laidos tematikos, publikacijos tono, ávykiø interpretavimo konteksto, tas pats reiðkinys ar objektas skirtingose þiniasklaidos priemonëse gali ágyti visiðkai kitoká, kartais net prieðingà, ávaizdá. Tokiu bûdu, þiniasklaidos turima átaka ágalina jà kurti vienokius ar kitokius ávaizdþius, kurie, esant nekritiðkai auditorijai, gali bûti traktuojami kaip realûs. Siekiant iðtirti kaip Lietuvos þiniasklaidoje yra formuojamas elito ávaizdis buvo atlikti du þiniasklaidos turinio tyrimai. Pirmuoju tyrimu, pasirinkus skirtingos pakraipos didþiausius nacionalinius dienraðèius („Lietuvos rytà“ ir „Vakaro þinias“), turinio analizës m
